Fasos slėnis
Fasos slėnis (ital. Val di Fassa, ladinų kalba Fascia) yra Dolomitų pietinėje dalyje, Avisijo aukštupyje, Trento provincijoje. Slėnį supa Selos grupės, Rozengarteno (Catinaccio) ir Monzoni grupės kalnai.
Gyventojai daugiausia kalba ladinų kalba. Fasos slėnis yra Ladino di Fassa regiono dalis (it. Comunità di valle). Nuo 1993 m. ladinų kalba yra Fasos slėnio administracine kalba. Priešmokyklinėse slėnio įstaigose italų ir ladinų kalbos naudojamos lygiais pagrindais. Pradinėse ir vidurinėse mokyklose ladinų kalba naudojama nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio kaip mokymo kalba vieną valandą per savaitę ir kaip atskiras dalykas - dvi valandas per savaitę.[1]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Avisijo žemupyje slėnis vadinamas Fleimso slėniu. Šie skirtingi pavadinimai išlikę iš viduramžių turtinių santykių, nes Fasos slėnis priklausė Brikseno vyskupystei, o Fleimso slėnis - Trento vyskupystei.
Svarbiausios slėnio gyvenvietės:
- Canazei (ladinų kalba Cianacèi)
- Campitello (ladinų kalba Ciampedèl)
- Pozza di Fassa (ladinų kalba Poza)
- Vigo di Fassa (ladinų kalba Vich)
- Moena (Moéna)
Slėnis priklauso žiemos sporto regionui Dolomiti Superski.
Istorija ir legendos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apie Fasos slėnio praeitį išliko daug legendų. Prieš rašytinės istorijos pradžią pagal Pietų Tirolio padavimus Fasos slėnyje buvo septynios bendruomenės. Jos nuolat patirdavo plėšikiškus antpuolius iš rytų per Fedajos perėją, kuriuos rengė "Marca Trevignana" (sostinė Treviso) gyventojai. Apie nuolatines kovas Fasos slėnyje su "treviziečiais" arba "truzaniečiais" sukurta gausybė legendų.
Bendruomenės sudarė gynybinę sąjungą ir pasikvietė samdinius, vadinamuosius "arimanus" (Arimannen, pavadinimas rodo langobardų įtaką). Arimanai sumušė truzaniečius, mūšio vietą esanti dešinėje pusėje važiuojant iš Canazei pro Penia link Fedajos. Iki šiol ši vieta vadinama Pian Trevisan arba Cian Trujan.
Arimanai stebėjo slėnio ribas mediniuose bokšteliuose (ciasteles) ir esant reikalui apie pavojų pranešdavo uždegdami signalines ugnis. Kadangi arimanai ir ilgą laiką esant taikai elgėsi plėšikiškai, gyventojų buvo pavadinti Latrones (plėšikais), o tai patys arimanai laikė garbingu titulu.
Ankstyvaisiais viduramžiais slėnis buvo prijungtas prie Brikseno vyskupystės ir arimanai tapo nebereikalingi. Pasak legendos paskutiniuosius arimanus netoli Fedajos perėjos užpuolę ir sunaikinę truzaniečiai. Nors arimanams pasisekė užkurti signalinį laužą, tačiau slėnyje niekas jo nematė. Nuo tol kalnuose iki šiol kartais matoma "lum de morc" - mirties šviesa.
Legendų tyrinėtojas Karl Felix Wolff iš Pietų Tirolio tvirtina matęs ankstyvųjų viduramžių dokumentą, kuriame minimi anksčiau buvę arimanai, tačiau šis dokumentas yra dingęs, o daugiau jokių rašytinių šaltinių nėra.